← Visos naujienos
PlėtraPlėtros dienoraštis · Nr. 2

Kaip ir kodėl kuriame: tyrimas, technologija, Lietuvos bendruomenės

Ką gero turi Lietuvos bendruomenės, ko joms trūksta ir kokį pagrindą renkamės, kad sistema būtų teisinga, patikima ir prieinama.

2026 m. liepos 20 d. · 6 min. skaitymo

Prieš rašydami kodą, žiūrime į du dalykus: ką bendruomenės jau daro gerai ir kur jos kasmet užkliūva už tų pačių akmenų.

Ką gero turi Lietuvos bendruomenės

Lietuvoje yra stipri savivaldos tradicija. Daugiabučių savininkų bendrijos, sodų ir garažų kooperatyvai, asociacijos — tai tūkstančiai žmonių, kurie savo laiku ir sąskaita tvarko bendrą turtą. Talkos, susirinkimai, kaimynystės sprendimai — visa tai jau veikia be jokių programų.

Yra ir dar viena stiprybė, kurios daug kur pasaulyje pavydėtų: beveik visi turi kvalifikuotą elektroninę tapatybę — Smart-ID ar Mobiliuoju parašu. Tai reiškia, kad sprendimą galima pasirašyti taip, kad jis turėtų teisinę galią, be jokio popieriaus. Prie to prisideda tvarkinga teisinė bazė ir 2026 m. įsigaliojusi kaupiamojo fondo reforma, kuri kaupimą pagaliau susieja su realia pastato būkle.

Ko trūksta

Trūksta ne noro, o įrankių. Programinė įranga fragmentuota: viena vieta skoloms, kita — susirašinėjimui, trečia — dokumentams, o dažniausiai viskas sugula į popierių ir vieno žmogaus galvą. Rimti sprendimai brangūs ir uždari, todėl prieinami tik didelėms administravimo įmonėms.

  • Sprendimai neįrodomi. Nutarimas gyvuoja atmintyje ir protokolo kopijoje, kurią sunku susieti su tuo, kas iš tikrųjų vyko.
  • Pinigai nesutampa. Kaupimai, mokėjimai ir skolos skaičiuojami skirtingais būdais, todėl ataskaitos derinamos rankomis.
  • Mažos bendrijos paliktos nuošalyje. Sodų ar garažų bendrijai dažnai tiesiog nėra ką rinktis.

Kodėl darome

Nes atotrūkis tarp to, ką bendruomenės nusipelno, ir to, ką joms siūlo rinka, yra didelis ir uždaromas. Norime prieinamo, atviro ir teisiškai korektiško įrankio, kuris tiktų ir 12 butų namui, ir sodų bendrijai. Pradedame nuo daugiabučių — ten reikalavimai griežčiausi — ir tą patį pagrindą pritaikome kitoms formoms.

Kaip tiriame

Kiekvieną funkciją pradedame nuo dviejų šaltinių: teisinio reikalavimo ir realaus bendrijos rūpesčio. Lyginame, ką siūlo kiti rinkos produktai, ir ieškome, kur jie sustoja. Tada kuriame veikiantį variantą ir duodame jį išbandyti tikriems žmonėms bendroje testavimo aplinkoje — smėlio dėžėje, kurioje galima viską spausti nebijant sugadinti. Testuotojų grįžtamasis ryšys tampa kito darbo sąrašu.

Testuotojų privatumas — ne priedas, o taisyklė: bendroje aplinkoje žmonės vienas kito nemato nei vardo, nei el. pašto — tik „Testuotojas #N“.

Kokią technologiją renkamės

Renkamės nuobodžią, patikimą technologiją, nes bendrijos pinigai ir sprendimai nemėgsta staigmenų.

  • Modulinis pagrindas. Viena sistema, suskaidyta į aiškius modulius (nariai, pinigai, balsavimai, dokumentai, priežiūra), kad kiekvieną galėtume tobulinti atskirai.
  • Pinigai — sveikais centais. Jokių trupmeninių skaičiavimo klaidų; „sukaupta minus sumokėta“ visada skaičiuojama tuo pačiu būdu.
  • Nekeičiama įrašų knyga. Balsai, nutarimai ir apskaitos įrašai neredaguojami — klaida taisoma priešingu įrašu, o ne trynimu.
  • Elektroninis parašas iš pirmos dienos. Smart-ID tapatybei ir teisiškai reikšmingiems balsams bei dokumentams.
  • Griežta duomenų atskirtis. Vienos bendrijos duomenys niekada nepasiekiami kitai; kiekviena gali turėti savo raktus.
  • Veikia telefone ir naršyklėje. Įsidiegiama kaip programėlė, veikia ir neprisijungus prie interneto.

Ir viską dengiame testais — jų jau daugiau nei tūkstantis, ir jie turi likti žali prieš kiekvieną pakeitimą. Tai nuobodi dalis, kuri leidžia drąsiai judėti greitai.

Kitame įraše — pirmoji tikra savaitės apžvalga: ką konkrečiai pastatėme ir ką tai reiškia bendrijai.